glegžnė

glẽgžnė sf. (2) 1. Dsn vėžio ar varlės koja: Vėžys glegžnè vos piršto neatgnybo Ad. Vėžio glegžnẽlės[na] indėjo žvakeles Tvr. ^ Kur arklius kausto, ten ir varlė glẽgžnę kiša Tvr. 2. audžiamų staklių šlaunis, viena pusė: Tai sunki glẽgžnė, vos dviese pakeliam Tvr. Stovų glẽgžnės Tvr.